5 jogos principai

1. Tinkami pratimai (Asanos)

Tinkami pratimai tarsi sutepa sąnarius, raumenis, raiščius, sausgysles, pagerina kraujo apytaką ir lankstumą. Jogos pratimų negalima palyginti su jokia kita sistema, nes jie lavina visą žmogų. Jogos asana ( arba poza) išlaikoma tam tikrą laiką ( asana reiškia „stabili poza“). Lėtai ir sąmoningai atliekamos asanos ne tik naudingos fiziškai, bet ir pratina protą susitelkti ir medituoti. Didžiausia dėmesį jogos pratimai skiria stuburui. Nes būtent stuburas yra mūsų nervų sistemos centras. Būdamas tiesioginis smegenų tęsinys, sveikas stuburas prisideda prie viso kūno sveikatos. Tinkami pratimai leidžia išlaikyti stuburą lankstų ir stiprų, dėl to pagerėja kraujo apytaka, nervai yra aprūpinami maisto medžiagomis bei deguonimi ir kūnas išlieka jaunas. Atliekant įvairius judesius masažuojami ir stimuliuojami vidaus organai, endokrininė sistema (liaukos ir hormonai). Dėl to jie ima geriau funkcionuoti. Pagaliau jogos pozos, laikomos giliai kvėpuojant, atsipalaidavus ir susikaupus, padeda ugdyti proto kontrolę. Iš prigimties neramus ir nuolat jutimų jaudinamas protas atsitraukia ir atsiriboja nuo jutiminių objektų, jo niekas nebetrikdo – pamažu pasiduoda kontrolei.

2. Taisyklingas kvėpavimas (Pranayama)

Joga moko mus kaip maksimaliai išnaudoti visą plaučių tūrį ir kontroliuoti kvėpavimą. Taisyklingas kvėpavimas turi būti gilus, lėtas ir ritmingas. Tai didina mūsų gyvybingumą ir proto aiškumą. Teisingu diafragminiu kvėpavimu galima įveikti įtampą ir net depresiją. Dauguma žmonių kvėpuodami naudoja tik dalį savo plaučių tūrio. Jie kvėpuoja paviršutiniškai, per mažai išplėsdami krūtinės ląstą ir nepakankamai aprūpina organizmą deguonimi. Tokie žmonės vaikšto susikūprinę, kenčia nuo nugaros ir sprando skausmų bei labai greitai pavargsta ir patys nežino kodėl. Jiems reikėtų išmokti pilno jogos kvėpavimo.

Pranajama (Pranayama) Subtili gyvybinė energija, vadinama prana, yra pats svarbiausias dalykas, apsprendžiantis mūsų kvėpavimą. Pranos kontrolė veda prie proto kontrolės. Jogos kvėpavimo pratimai vadinami pranajama, kas reiškia pranos kontrolę.

3. Teisingas atsipalaidavimas (Savasana)

Atsipalaidavimas – tai Gamtos būdas pakrauti kūną. Kai kūnas ir protas nuolat persidirba, sumažėja jų efektyvumas. Norint sutvarkyti ir subalansuoti kūno ir proto darbą , svarbu išmokti taupyti kūno gaminamą energiją, - tai viena svarbiausių priežasčių išmokti atsipalaiduoti. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, maistas, darbas ir net vadinamos pramogos - tokios kaip naktiniai klubai, tikrai nepadeda mums atsipalaiduoti. Daugelis žmonių netgi pamiršo, kad poilsis ir atsipalaidavimas yra būtini norint „pasikrauti". Net bandydamas pailsėti, dėl susikaupusių įtampų vidutinis žmogus išeikvoja daugybę fizinės ir mentalinės energijos. Per diena mūsų kūnas paprastai pagamina visas medžiagas ir energiją, būtinas kitai dienai. Tačiau dažnai nutinka, kad mes akimirksniu išnaudojame visus šiuos resursus, pasidavę blogoms nuotaikoms, pykčiui ar stipriai įsižeidę. Šis procesas, apimantis neigiamų emocijų proveržį ir mėginimus jas sutramdyti, dažnai tampa įpročiu. To rezultatas yra fizinės ir mentalinės ligos. Visiško atsipalaidavimo metu, energija arba prana yra beveik nenaudojama. Išskyrus tą truputį, kuris yra reikalingas gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti, visa energija yra kaupiama ir išsaugoma. Norint tobulai atsipalaiduoti, reikia pereiti tris atsipalaidavimo lygius: fizinį, mentalinį ir dvasinį. Nepasiekus vieno iš šių lygių, nepavyks viškai atsipalaiduoti.

4. Tinkama mityba (Vegetarinė)

Tinkama mityba suteikia kūnui kuro. Mes valgome, kad aprūpintume savo kūno ląsteles visomis būtinomis medžiagomis. Kūnui reikalingos maisto medžiagos skirstomos į penkias kategorijas: baltymai, angliavandeniai, mineralai, riebalai ir vitaminai. Maistas, kurį valgome, veikia ne tik mūsų kūną, bet ir protą. Švieži neperdirbti produktai (pageidautina- natūralūs, neužteršti chemikalais ir pesticidais) geriausiai patenkina organizmo poreikius. Maistą perdirbant, rafinuojant ir per ilgai termiškai apdorojant produktai netenka daugelio maistinių savybių.Daugelis žmonių jaudinasi, kad perėję prie vegetarinės mitybos jie negaus pakankamai baltymų. Baltymų kokybė yra daug svarbiau už jų kiekybę. Pieno produktai, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos - šių produktų visiškai pakanka, kad aprūpintume savo organizmą baltymais. Jogai vadovaujasi požiūriu: „valgau, kad gyvenčiau, o ne gyvenu, kad valgyčiau". Remdamasis žiniomis ir patirtimi, jogas sprendžia, kokio maisto ir kokį mažiausią kiekį reikia suvartoti, siekiant didžiausios naudos kūnui ir protui, bei mažiausiai kenkiant gamta. Iš tikrųjų, jogai kelia savo maistui dar griežtesnius reikalavimus nei vegetarai, nes jie privalo įvertinti poveikį, kurį daro tam tikras maistas mūsų protui ir subtiliajam kūnui. Taigi jogas vengia maisto, kuris pernelyg stimuliuoja protą ir renkasi tuos produktus, kurie padeda išlaikyti proto ramybę ir intelekto aštrumą. Tas, kuris rimtai praktikuoja jogą, privalo vengti mėsos, žuvies, kiaušinių, svogūno, česnako, kavos, arbatos (išskyrus žolelių), alkoholio ir kt. stimuliatorių. Jogiška mityba gerina sveikatą ir savijautą, padeda išlaikyti proto ramybę ir gyvybinę energiją. Pasninkavimas taip pat yra jogų mitybos režimo dalis. Pasninkavimas ir poilsis yra universalus gamtos vaistas nuo visų ligų, pradedant karščiavimu ir baigiant kaulų lūžiais. Kartu su malda pasninkavimą rekomenduoja ir visos pasaulio religijos kaip apsivalymą, savidrausmės ir savikontrolės ugdymo priemonę.

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir Dhyana)

Tai yra pats svarbiausias punktas, nes mes tampame tuo, kas galvojame esą. Taigi privalome stengtis puoselėti tik pozityvias ir kūrybingas mintis, nes tik taip galėsime džiaugtis gera sveikata ir vidine ramybe. Teigiamas požiūris į gyvenimą gali būti išvystytas studijuojant ir praktiškai pritaikant savo kasdienybėje Vedantos filosofiją. Reguliariai medituodami, mes galime pažaboti protą ir vadyti savo mintis.

Kai ežero paviršius yra ramus, galima aiškiai matyti dugną. Tai yra neįmanoma, kai vanduo stipriai banguoja. Taip pat ir su protu- kai protas yra ramus- be minčių ir troškimų, galima suvokti savo tikrąją Savastį, o tai ir yra joga.

Savo minčių „bangas" mes galime suvaldyti dviem būdais: koncentruodami protą į vidų (bandome suvokti savo tikrąją Savastį, kas Aš esu?) arba į kokį nors išorinį objektą.

Kai ką nors darome itin susidomėję, pavyzdžiui, skaitome įdomią knygą, visas išorinis pasaulis su savo rūpesčiais ir problemomis išnyksta. Taip yra todėl, kad protas yra sutelktas į vieną objektą- skaitomą knygą. Proto gebėjimas susikoncentruoti nėra kažkas ypatinga, jis yra įgimtas visiems.

Meditacija nėra kažkas, ko joga turi mus išmokyti; jūs jau turite gebėjimą nuraminti savo mintis ir susitelkti. Kai protas visiškai į ką nors sutelktas, mes nebepastebime laiko tėkmės- laikas nustoja egzistuoti. Laikas- proto sukurta koncepcija. Laikas, erdvė ir priežastingumas bei visi išoriniai potyriai yra proto kūriniai.

Protu patiriamas laimės jausmas yra laikinas ir ribotas. Norėdami pasiekti ilgalaikės laimės ir visiškos ramybės būseną, pirmiausia turime išmokti nuraminti protą, jį sutelkti ir, pagaliau, peržengti proto ribas. Sutelkus protą į vidų, į savo tikrąjį „Aš", mes galime žymiai pagilinti koncentraciją. Taip pasiekiama meditacijos būsena.

Meditacija- tai patirtis, kurios neįmanoma perteikti, lygiai kaip aklam žmogui neįmanoma apsakyti spalvų. Visos mūsų įprastinės patirtys yra apribotos laiko, erdvės ir priežastingumo. Neįmanoma peržengti šių apribojimų, naudojantis tik savo įprastiniu suvokimu.

Potyriai, kuriuos galime apibrėžti praeities, dabarties ir ateities sąvokomis, nėra transcendentiniai. Laiko koncepcija iš tiesų yra iliuzinė, nes praeitis ir ateitis neegzistuoja dabartyje, o dabarties mes negalime suvokti, nes ji yra nepamatuojamai maža ir nuolatos kintanti. Mes gyvename iliuzijoje.

Meditacijoje visi šie apribojimai yra peržengiami. Čia nėra nei praeities, nei ateities, tik suvokimas, kad „Aš esu" amžinoje Dabartyje. Tokią būseną įmanoma pasiekti tik nuraminus savo protą.

Gilaus miego (be sapnų) būsena yra pati artimiausia meditacinei- joje taip pat nėra nei laiko, nei erdvės, nei priežastinių ryšių. Tačiau medituodami, skirtingai nei miegodami, mes esame visiškai sąmoningi. Be to medituojant psichikoje vyksta didžiuliai pokyčiai. Pažabodama protą ir nuramindama mintis, meditacija dovanoja mums ramybę.

Fiziniame lygmenyje meditavimas padeda prailginti augimo ir atsinaujinimo (anabolinius) procesus ir sulėtinti irimo (katabolinius) procesus. Paprastai žmoguje iki 18 metų dominuoja anaboliniai procesai. Nuo 18 iki 35 tarp augimo ir irimo yra pusiausvyra, o peržengus 35 metų amžiaus ribą, pradeda dominuoti kataboliniai procesai. Reguliarus meditavimas gali juos žymiai sulėtinti. Tą sąlygoja įgimtas kūno ląstelių, kurias valdo mūsų pasąmonė, imlumas. Moksliškai įrodyta, kad teigiamos mintys sąlygoja teigiamus pokyčius mūsų ląstelėse. Kadangi medituojant protas ilgam laikui nuteikiamas pozityviai, tai padeda mūsų organizmo ląstelėms atsinaujinti ir sulėtinami irimo procesai.

Meditacijos neįmanoma išmokti, kaip ir neįmanoma išmokti miegoti. Abi būsenos yra tiesiog patiriamos. Tačiau yra dalykų, kuriuos reikėtų žinoti, norint pradėti medituoti.