Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas.

Joga sanskrito kalboje reiškia „ryšį, susijungimą“.

Joga – tai kompleksiškas savidrausmės mokslas.

Joga balansuoja, derina, grynina ir stiprina praktikuojančio žmogaus kūną, protą ir sielą. Ji moko, kaip pagerinti sveikatą, kontroliuoti protą ir pasiekti ramybę susitaikius su pačiu savimi, su pasauliu, gamta ir su Dievu. Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu.

Jogos tikslas – žmogaus dvasiai susilieti su amžina pasauline dvasia, harmonija, individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone.

Joga – tai harmonija. Tai vientisas, visapusiškas ir nuoseklus savo esybės ugdymas, kasdien vystant visus asmenybės aspektus.

Joga – tai nuolatinė savęs bei aplinkos stebėjimo praktika.

Joga yra praktinis mokslas ir protu grįstas kalbėjimas čia turi ribotą vertę. Tikrasis žinojimas įgyjamas per ilgą ir nuolatinę praktiką.

4 Jogos keliai

1. Karma joga

KARMA JOGA - tai aktyvaus veikimo, tarnystės kelias, nesiekiant jokio asmeninio atlygio. Karma jogas, atsisakydamas savo darbo rezultatų, paverčia kiekvieną savo veiksmą nesavanaudišku. Negalvodamas apie savo asmeninius poreikius ir troškimus, stengdamasis matyti Dieviškąjį pradą visose gyvose būtybėse ir padėti visiems, kas yra aplink jį - žmonėms, gyvūnams ir visam pasauliui, jis atveria savo širdį, išsivaduoja iš egoizmo ir suvokia visa ko vienovę. Karma jogą galima praktikuoti bet kuriuo laiku ir bet kuriomis sąlygomis, visuomet, kai trokštama nesavanaudiškai padėti kitiems (namuose, darbovietėje, gatvėje ar ašrame).

2. Bhakti joga

BHAKTI JOGA - tai atsidavimo Dievui ir tyros meilės kelias. Šiame Kali juga amžiuje bhakti yra tikriausia, saugiausia ir lengviausiai praktikuojama jogos forma. Ją praktikuojanti žmogus bando suvokti Tiesą per atsidavimą ir meilę personalizuotai Dievo formai. Jis nesistengia atsikratyti savo emocijų, bet siekia jas perkeisti į atsidavimą Dievui. Pagrindinės bhakti jogos metodikos yra malda, giedojimas, japamala (mantros arba Dievo vardų kartojimas), istorijų apie Dievą ar šventuosius skaitymas, įvairūs ritualai. Šių metodikų pagalba yra ugdomas asmeninis santykis su Dievu. Bhakti joga sunaikina mokinio pasaulietiškas emocijas ir egocentrizmą, išmoko nuolankumo, atsidavimo ir gebėjimo jausti įrankiu Dievo rankose. Didžiausią pavojų šiame kelyje gali sukelti polinkis į fanatizmą, kurio reikėtų griežtai vengti, ugdant savyje toleranciją ir meilę visiems žmonėms.

3. Raja joga

Raja joga - tai fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas “karališkąja joga”. Jis siūlo minties kontroliavimo metodą, pakeičiantį psichinę ir fizinę energiją į dvasinę.Raja jogas yra nuolatinės proto analizės ir kontrolės kelias. Patandžalio Maharišio (Patanjali Maharishi) apibendrinta Raja joga yra žinoma kaip Ashtanga (aštuoniapakopė) joga. Jos praktiką galima suskirstyti į aštuonias pakopas“

1. Jamos (Yamas) - tai moraliniai apribojimai, apimantys penkis nurodymus ir skirti pažaboti mūsų egoizmą, pyktį, įvairias priklausomybes ir ydas. Jamos turi būti praktikuojamos ne tik mūsų veiksmuose, bet ir kalboje bei mintyse.

a) Ahimsa - prievartos, nenaudojimas, nekenkimas;
b) Satya- tiesos ,laikymasis, teisingumas;
c) Brahmacharya – juslių sutvardymas, skaistumas;
d) Asteya - svetimo nesisavinimas;
e) Aparigraha- savininkiškumo arba gobšumo atsisakymas.

2. Nijamos (Niyamas) - penki nurodymai ką privalu daryti. Nijamos padeda suvaldyti savo įpročius ir sustiprina valią, o tai yra būtina, norint įvaldyti kitas Raja jogos pakopas.

a) Saucha- tyrumas, vidinė (sąmonės) ir išorinė (kūno) švara;
b) Santosha - pasitenkinimas tuo ką turi, santaika su savimi ir aplinka;
c) Tapas - askezė, praktikavimas to, kas sunku, siekiant užgrūdinti protą;
d) Svadhyaja - šventraščių studijavimas;
e) Ishvara pranidhana - gyvenimas suvokiant Dievo buvimą, ego atsisakymas.

3. Asanos - stabili poza. Dvasinei praktikai, kaip ir bet kuriam kitam siekiui gyvenime, yra reikalingas stiprus ir sveikas kūnas. Stabilus protas yra stabilaus kūno prielaida.

4. Pranajama - kvėpavimo kontrolė. Ji išvalo ir tonizuoja visą organizmą ne tik fiziniame, bet ir astraliniame lygmenyje, kad prana (gyvybinė energija) galėtų tekėti laisvai. Gilus ir ritmingas kvėpavimas padeda nuraminti minčių bangas ir paruošti protą meditacijai.

5. Pratyahara - jausmų atitraukimas į vidų, kad protas nurimtų, paruošiant jį dharanai, arba koncentracijai,

6. Dharana - koncentracija. Tai proto sutelkimas į pasirinktą objektą, trunkantis kol išnyksta visos kitos mintys. Ilgalaikė, nenutrūkstanti koncentracija pereina į meditaciją.

7. Dhyana - meditacija. Tai nenurūkstantis grynos minties apie meditacijos objektą tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas.

8. Samadhi - aukščiausio sąmoningumo būsena, kurioje išnyksta bet koks dualumas ir pereinama į viršsąmoninį būvį, kurio neįmanoma suvokti protu ir apsakyti žodžiais. Samadhi transcenduoja visas jutimines patirtis, o taip pat- laiką erdvę ir priežastingumą.

4. Jnana joga

Jnana joga – žinojimo arba išminties joga. Tai pats sunkiausias kelias, reikalaujantis nepaprastos valios ir intelekto jėgos. Pasitelkęs Vedantos filosofiją, Jnana jogas savo protą skiria jo paties prigimties analizei, mokosi atskirti baigtinius netikrus dalykus nuo begalinių. Tokiu būdu jis ugdo savo beaistriškumą (vairagya). Vedanta tvirtina, kad mes negalime pasiekti išsivadavimo atlikdami vien tik ritualinius aukojimus, veiksmus, pareigas ar labdarą, ji mums gali dovanoti asmeninė intuityvi patirtis. Vedantis filosofija remiasi trimis pagrindais: šventraščiais, intelektu ir patirtimi. Ji nėra aklas tikėjimas. Pasiremdamas šventraščių autoritetu, vedantistas juos analizuoja ir stengiasi suprasti mokymą, panaudodamas savo intelektą. Tačiau intelektas paaiškinti ir suprasti gali tik baigtinius dalykus. Išnaudojus visas intelekto galimybes atskirti visa tai kas netikra, intelektas ilgainiui pats turi būti atmestas. Turi likti patirtis tik to kas Tikra – tai Savasties suvokimas (savirealizacija).Prieš pasirinkdamas Jnana jogos kelią, mokinys turi būti įsisavinęs kitų jogos kelių pamokas, nes be sugebėjimo veikti nesavanaudiškai, be Dievo meilės ir be kūno bei proto stiprybės, realizacijos paieškos gali virsti tuščiomis spekuliacijomis.